Iš Pasakų Skrynios

Kur Tu?

Vieną apniukusią popietę Klėją baisiai nuobodžiavo. Pažaidė su traukinuku (bet pasirode, kad trūksta begių). Pavartė knygelę apie drugelius (tačiau nuo to tik užsinorėjo į lauką ). Pašokinėjo ant lovos (kol mama nesudraudė).

- Negi neturi ką įdomaus veikti? - paklausė mama, žiūrėdama, kaip Klėja tvarko lovelę.

- Ne, - atsakė Klėja, - Visiškai nieko.

- Tada pažaisk su broliuku, - pasiūlė mama. - Jam irgi nuobodu.

Klėja savo mažąjį broliuką labai mylėjo, tačiau jai vis atrodydavo, jog jis per mažas, kad būtų galima drauge žaisti. Jis nemokėjo dėlioti dėlionių nei skaityti knygų. Ropojo mažylis, tiesa, labai sparčiai, tačiau ant letenėlių stovėjo dar nelabai tvirtai, taigi negalėjo nei bėgioti, nei šokinėti.

Klėjai buvo pikta. Jau buvo besakanti apie broliuką šį tą ne itin malonaus, tačiau pastebėjo, kad šis sėdi ant grindų ir pro letenėles žvilgčioja į ją.

-- Kukū! - pasakė meškutis.

Klėja nusišypsojo. Gal bent šį žaidimą būtų galima žaisti su mažyliu? Broliukas vėl letenėlėmis užsidengė snukutį, o Klėja prisėlino prie pat ir sušnibždėjo:

- Kur tu, mažiuk?

Mažylis sukikeno ir žvilgtelėjo pro letenėles.

- Čia, - pasakė jis ir nuropojo.

Klėja manė, kad žaidimas jau baigtas, tačiau mažasis broliukas sau ant galvelės užsitraukė ant kėdės karojusį mamos nertinį.

- Ar tu čia, mažiuk? - Šuktelėjo Klėja.

Rausvas vilnonis kauburėlis tarsi purtydamas galvą pakrypavo į šalis.

- Čia, čia! - Klėja nutraukė nertinį, o jos broliukas suklego juoktis.

Labai greitai mažylis suprato, kad slėptis galima ne tik po kuo nors, bet ir už ko nors. Dabar Klėja užsidengė akytes, o broliukas nuropojo slėptis.

- Kur tu, mažiuk? - šuktelėjo Klėja.

Niekas neatsiliepė. Klėja ėmė po visą kambarį ieškoti mažylio.  Vaikščiojo ir kartojo: ,,Kurgi, oi kurgi šitas mažiukas?" ir nė nepajuto, kaip sudėliojo eilėraštuką, kad mažyliui būtų smagiau.

„Kurgi, oi kurgi šitas meškiukas?
Gal po kėde jau palindo meškiukas?"

Smagumėlis. Kai meškučių. mama atėjo jų kviesti vakarienės, nė vienas nenorėjo liautis žaisti. O Klėja ir po šiai dienai karštai karštai myli savo mažąjį broliuką.