Mūsų Kūryba

Gandras

Kartą prie vieno didelio ežero gyveno lizda susisukęs gandras. Jis buvo vienas ir neturėjo draugų. Jam buvo liūdna. Jis tupėjo lizde ir niekur neidavo, tik isšlkęs eidavo nenorom paieškoti maisto. Netoli to ežero buvo mažas kaimelis. Jame gyveno broliukas Jonukas ir sesutė Marytė. Jiems patiko bėgioti prie ežero, maudytis, žaisti smėlyje. Anksti atsikėlę vaikai išskubėjo prie ežero žaisti. Buvo labai šilta ir graži vasaros diena, bet vaikai apsirengė šiltai, nes mama sakė, kad prie ežero bus šalta, nes pučia šaltokas vėjas. Eidami keliu vaikai juokavo ir staiga Jonukas pamatė, kad beskrisdamas gandras atsitrenkė į medį ir įkrito į ežerą. Marytė išsigando, bet Jonukas, padrasinęs Marytę, puolė į vandenį ir greitai ištraukė gandrą. Ištraukę vaikai pamatė, kad gandro sparnas buvo sulaužytas. Jonukas ir Marytė greitai griebė gandrą ir parnešė namo. Namuose nieko nebuvo ir vaikai nežinojo ką daryti. Marytė paėmė telefoną ir norėjo skambinti dėdei, bet ji nežinojo telefono numerio. Jonukas atnešė popieriaus lapą ant kurio mama užraše dėdės telefoną. Vaikai, paskambino dėdei, viską papasakojo. Dėdė netrukus buvo jų namuose ir išvežė gandrą pas daktarą. Po kelių dienų gandro sparnas sugijo ir vaikai su juo susidraugavo.

Mantas Kažukauskas, 4 sk.
„Žiburio" lit. mokykla, Detroite