Iš kunigo Stasio Railos knygos „Žodis Vaikams"

Tėvynės globėja

Be savo Neprikiausomybės šventės, švenčiame ir tautinę Tėvynės šventę rugsėjo 8 dieną. Ji pradėta švęsti nuo 1930 metų, kai buvo minimos Vytauto Didžiojo vainikavimo sukaktuvės. Kiekviena tauta yra tiek laiminga, o valstybė tiek stipri, kiek tauta ir valstybė turi gerų vadų. Lietuvos galybė visiems spindėjo, kai mus valdė didysis kunigaikštis Vytautas. Jis buvo ir yra mūsų Tėvynės nemirtingas vadas.

0 kaip Vytautas palaikė tą garbę? Nors jis buvo galingas, bet nepasitikėjo vien savo jėgomis, o nuolat aukštesnės pagalbos prašydavo. Kai Vytautas apsikrikštijo, jis tuoj sau ir savo Tėvynei išsirinko dangaus globėją. Kas ji buvo? Tai Marija Dievo Motina, kurios gimimo diena dabar švenčiame. Vytautas buvo išsirinkęs Marija Tėvynės globėja, į ją meldėsi už Tėvynę, o ji išklausydavo, globodavo jo valdomą kraštą, žmones, mūsų Tėvynę Lietuvą.

Visi žinome, kaip vyko didysis mūšis su kryžiuočiais prie Žalgirio 1410 metais. Lietuviai ir lenkai buvo silpniau apsiginklavę, atrodė, kad vokiečiai laimės. Ką veikė Lietuvos gynėjai? Jie ne tik ruošėsi karui, bet ir meldėsi, prašydami Marijos pagalbos. Prieš pat mūšį buvo laikomos mišios. Vytautas prašė dangaus pagalbos. Ir galingesnė kariuomenė suklupo, lietuviai laimėjo. Mes ne kitus pavergti norėjom, bet savo saugojom, todėl Dievas laimino kovą. Laimėjimas graąino Tevynei gražųjį Žemaicių kraštą, ir mūsų valstybė toliau laimingai gyvavo. Marija globojo Lietuva ir kitais kartais. Vytautas neužmiršo padėkoti Marijai, jis pastatė Marijos Dangun Ėmimo garbei bažnyčią. Su Marijos pagalba Lietuva buvo apkrikštyta, Marijos Sūnui Jėzui pavesta. Vėliau remiant Vytautui buvo pastatyta Marijos ir Jėzaus garbei daug bažnyčių, kuriose buvo garbinama Marija - Tėvynės globėja.

Mūsų Tėvynė su Marijos garbe ir globa buvo susieta ir vėlesniais laikais. Lietuviai Marija pamilo ir nuoširdžiai Ją garbina kaip savo dangišką motiną. Marijos pagalbos šaukėsi lietuviai, ištikus nelaimėms. Lietuva pradėta vadinti Marijos žeme, nes daugelis lietuvių karštai garbino Dievo Motiną, uoliai kalbėjo rožančių, giedojo jos garbei giesmes, statė koplytėles, nešiojo škaplierius.

Malonūs skaitytojai! Ar manote, Marija negirdėjo mūsų balsų, neatkreipė savo širdies. Ji norėjo nuolat su mumis gyventi, pagalbą suteikti. MūSų Tėvynės širdyje - Vilniuje Marija apsireiškė ypatingu būdu. Iš Aušros Vartų meldėsi už mūsų švento tikėjimo sugrąžinimą, ypač užtarė, kad laisvę atgautume. Ir mes laisvi.

Neužmiršta mūsų Marija ir toliau. Ji išsirinko mūsų žemę sau ypatingos garbės vieta - Žemaičių Kalvariją ir Šiluvą. Tose vietose

galime ir šiandien pamatyti, kokią meilę jaučia lietuviškos širdys savo Dangiškajai Globšjai. Šiomis dienomis vykstantys Marijos

garbei atlaidai ryškiai rodo mūsų prisirišimą prie Jos. Juk kentėdami, nors ir mintyse, mes kreipiames į Šiluvos Marija.

Ir jūs, vaikai, dažnai melskitės į Mariją, prašydami malonių savo šeimai ir Tėvynei.